
Dvasinio mokytojo pavedimas
Jo Dieviškoji Kilnybė A. Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada į šį pasaulį atėjo 1896 m. Kalkutoje (Indijoje). Ten pat, Kalkutoje, 1922 m. jis pirmą kartą susitiko su savo dvasiniu mokytoju Šrila Bhaktisidhanta Sarasvačiu Gosvamiu. Bhaktisidhantai Sarasvačiui, iškiliam religijos filosofui ir šešiasdešimt keturių Gaudija mathų (vaišnavų šventyklų, vienuolynų ir pamokslavimo centrų) įkūrėjui, patiko išsilavinęs jaunuolis. Jis įtikino jaunuolį paskirti savo gyvenimą Vedų žinioms skleisti. Taip jis tapo Šrilos Prabhupados dvasiniu mokytoju. Po vienuolikos metų Šrila Prabhupada gavo dvasinį įšventinimą.
Jau per pirmąjį jų susitikimą Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura paprašė Šrilos Prabhupados skleisti Vedų žinias anglų kalba. Vėlesniais metais Šrila Prabhupada dalyvavo Gaudija mathų veikloje, parašė „Bhagavad-gitos“ komentarą, o 1944 m. vienas pradėjo leisti žurnalą anglų kalba „Back to Godhead“ („Atgal pas Dievą“), kuris pasirodydavo du kartus per mėnesį. Šį žurnalą iki šiol leidžia Šrilos Prabhupados pasekėjai.
Darbas Vrindavane
1950 m. Šrila Prabhupada pasitraukė iš šeiminio gyvenimo ir priėmė vanaprasthą, kad galėtų dar daugiau laiko skirti dvasinei literatūrai studijuoti ir rašyti. Jis apsigyveno šventajame Vrindavano mieste ir gyveno labai kukliai garsiojoje Radhos-Damodaros šventykloje. Keletą metų jis buvo visiškai atsidėjęs literatūriniam darbui. 1959 m. jis atsižadėjo pasaulietinio gyvenimo ir davė sanjasos įžadus. Būtent Radhos-Damodaros šventykloje Šrila Prabhupada ėmėsi savo šedevro – daugiatomio „Šrimad Bhagavatam“ („Bhagavata puranos“) vertimo ir komentarų. Tai klasikinis filosofijos veikalas sanskrito kalba, kurį sudaro aštuoniolika tūkstančių posmų. Ten pat jis parašė ir nedidelę knygą „Lengva kelionė į kitas planetas“.
Kelionė į Ameriką ir ISKCON įkūrimas
Išleidęs pirmuosius tris „Šrimad Bhagavatam“ tomus, 1965 m. Šrila Prabhupada išvyko į JAV vykdyti dvasinio mokytojo patikėtos misijos. Vėlesniais metais jis išleido daugiau kaip penkiasdešimt tomų, kuriuose pateikė klasikinių Indijos filosofijos ir religijos veikalų vertimus su komentarais bei autoritetingus jų išdėstymus.
1965 m. rugsėjį, krovininiu laivu atvykęs į Niujorką, Šrila Prabhupada beveik neturėjo lėšų. Pragyvenęs JAV beveik metus ir įveikęs nemažai kliūčių, 1966 m. liepą jis įkūrė Tarptautinę Krišnos sąmonės bendriją (ISKCON). Kai 1977 m. lapkričio 14 d. jis paliko šį pasaulį, jo įkurta bendrija jau buvo pasaulinė konfederacija, vienijusi daugiau kaip šimtą šventyklų, ašramų, mokyklų, institutų ir žemės ūkio bendruomenių.
Mokyklos ir vaišnavų centrai
1972 m. Dalase įkūręs gurukulą, Šrila Prabhupada Vakaruose įdiegė Vedų tradicija grįstą pradinio ir vidurinio ugdymo sistemą. Vėliau panašios mokyklos buvo įsteigtos JAV ir kitose šalyse.
Šrila Prabhupada taip pat įkvėpė kelių didelių tarptautinių kultūros centrų statybą Indijoje. Šridham Majapure (Vakarų Bengalijoje) jo sekėjai kuria dvasinį miestą, kurio centre iškils didinga šventykla. Šiam didžiuliam projektui įgyvendinti prireiks kelių dešimtmečių. Vrindavane pastatyta Krišnos ir Balaramos šventykla, viešbutis piligrimams iš viso pasaulio ir mokykla (gurukula). Ten pat yra Šrilos Prabhupados memorialinis kompleksas – samadhi ir muziejus. Didelių ISKCON šventyklų ir kultūros centrų taip pat yra Delyje, Mumbajuje (Bombėjuje) ir daugelyje kitų Indijos miestų.
Palikimas knygose
Vis dėlto svarbiausias Šrilos Prabhupados palikimas žmonėms – jo knygos. Mokslininkai jas labai vertina dėl jų autoritetingumo, minties gilumo ir dėstymo aiškumo. Daugelyje koledžų ir universitetų jos naudojamos kaip vadovėliai. Jo veikalai išversti į daugiau kaip aštuoniasdešimt kalbų. 1972 m. jo įsteigta leidykla „Bhaktivedanta Book Trust“ yra didžiausia pasaulyje leidykla, leidžianti knygas apie Indijos filosofiją ir religiją.
Nepaisydamas garbaus amžiaus, vos per dvylika metų Šrila Prabhupada keturiolika kartų apkeliavo pasaulį ir skaitė paskaitas penkiuose žemynuose. Net būdamas itin užimtas, jis niekada nenustojo rašyti knygų. Šrilos Prabhupados kūriniai sudaro tikrą Vedų filosofijos, religijos, literatūros ir kultūros enciklopediją.